1998 metais VDA semestro užduotis buvo objektas kontekste. Pabandžiau įsivaizduoti jog mano skrandis yra galerija. Ta intencija laisva valia prarijau metalinį šratą ir jį nusipaveikslavau rentgenu Vilniaus Santariškių ligoninėje. Čia man pagelbėjo draugas kuris dirbo sanitarų ir už „Asorti“ saldainių dėžutę sutarė kad padarys tris nuotraukas. Išliko tik viena, kitos tiesiog dingo. Peržiūrose buvo rodomas šratas, ir nuotrauka. Vėliau parodose eksponavau tik šratą arba tik nuotrauką. Šratas per kraustymosi metu irgi kažkur pasimetė, tad yra likusi tik rentgeno nuotrauka.
Šis darbas išsiskiria bendrame kontekste, kaip atitinkama sąmoninga invazija į autoriaus organizmą. Tai iš dalies siejasi su biopolitikos klausimais, kurių vystymas personalinėje kūryboje neįgavo didesnio pagreičio. Pedagoginėje praktikoje kūrinys nekartą minėtas studentams kaip nelabai tinkama ir nerekomenduotina saviraiška, nes ryti, o po to laukti kol jis paliks organizmą nėra pati maloniausia ar estetiškai patraukli meninės praktikos dalis.
Darbo vadovas prašė kad prieš atlikdamas darbą pasirašyčiau dokumentą jog tai darau laisva valia. Per tarpines peržiūras rodžiau daugiau rentgeno nuotraukų kurias gavau iš rentgeno skyriaus jose buvo rodomi vaikų praryti žiogeliai ir kiti metaliniai daiktai. Šios nuotraukos taip pat nėra išlikusios.
2004 4822 žingsniai, Klaipėdos parodų rūmai, Klaipėda, Lietuva
2004 849 žingsniai, galerija Arka, Vilnius, Lietuva
