Įvairaus medžio drožyba mūsų šalyje turėjo turtingas tradicijas. XIX a pabaigoje ir XX a. pradžioje Lietuvos kaime klestėjusi tautodailės raiška po truputį seko. XX a pabaigos paauglio drožiniai akivaizdžiai deklaruoja šį faktą. Nors ryšys su tradicija tiesiogiai reiškiasi per konkrečių pliauskų apdorojimo technologiją, tačiau pamatinės simbolinės prasmės čia reiškiasi labai vangiai. Daugelio kūrinėlių prasminis laukas (turinys), pagal pasirinktas tematikas, labiau sietinas su subjektyviu autoriaus aplinkos stebėjimu, nei su gyvybingu tradicijų alsavimu. Dabar jau galima pasakyti jog šiame rinkinyje kiekvienas drožinys tarsi mini žaidimo pergalė artėjančio informacinių technologijų amžiaus akivaizdoje. Kaip rodo XXI a pradžios paauglių stebėsena, tokio pobūdžio saviraiška kuo puikiausiai keičia Youtube kanalo propaguojami rankdarbiai ir įvairiausių žaidimų algoritmai. J. Laivio Drožinius iš medžio, sugretinimas su naujausiomis technologijomis nėra visai atsitiktinis. Nes juose dominuoja fasadinės pusės akcentavimas, o tai tiesiog koreliuotina su plazminių ekranų fasadiškumo principu.
Aprašant faktines šio rinkinio savybes, būtina pažymėti jog dauguma darbų išdrožta iš liepos medžio. Medžiai buvo pjaunami miške o ne mieste. Konkretus išdrožtų kūrinių skaičius nėra žinomas. Dalis jų padovanota ar tiesiog išnyko laiko tėkmėje. Kai kurie darbeliai turi konkrečius pavadinimus. Daugelyje iš jų dominuoja žmogaus pavidalas. Pagal sukūrimo laiką ankstesniuose jaučiamas vaikiškas gyvumas, o vėlesniuose pastebimos nepasvertos ambicijos stoti į Vilniaus dailės akademijos skulptūros katedrą. Iš autoriaus pasakojimų žinome jog 1994 metais su šiais kūriniais drožėjas į VDA nebuvo priimtas.
Lorem ipsum dolor sit amet, consectetur adipiscing elit. Ut elit tellus, luctus nec ullamcorper mattis, pulvinar dapibus leo.
Toggle Content
Iki 1993 metų kūriniai rodyti mokyklinėse ir rajoninėse parodose, kur jokių prizų nepelnė.
2018 Peržiūra Nr.1 Su ta pačia gramatine klaida, M.K. Oginskio meno mokykla, Rietavas, Lietuva
