Istorijos kaina
Vartotojiškos visuomenės diskursas Vakarų Europoje susiformavo gerokai anksčiau nei Lietuvoje, kuri iki 1990 m. gyveno sovietinės sistemos sąlygomis. Šioje aplinkoje vyravo nuolatinio prekių trūkumo, vadinamojo deficito, ir „prekių medžioklės“ kultūra. Atkūrus nepriklausomybę, 1990–1995 m. sociokultūrinė situacija sparčiai keitėsi: didėjo prekių pasiūla, tačiau visuomenės ir žiniasklaidos dėmesys pirmiausia buvo sutelktas į politinės laisvės įtvirtinimą ir ekonominio išgyvenimo klausimus. Tuo laikotarpiu vartojimas dažniausiai buvo suvokiamas kaip išsilaisvinimo iš sovietinio deficito ženklas, o ne kaip kritinės refleksijos objektas.
Manoma, kad vartotojiškos visuomenės diskursas Lietuvoje ryškiau pradėjo formuotis 1998–2004 m., kai pasirodė pirmieji sociologiniai ir filosofiniai šios temos tyrimai. Vartotojiškumas imtas sieti ne tik su ekonominiais procesais, bet ir su tapatybės konstravimu bei socialinės nelygybės problematika. Reikšmingas postūmis įvyko apie 2003–2004 m., kai kultūrologai ir filosofai, tarp jų ir Vytautas Rubavičius, pradėjo analizuoti postmodernios kultūros ir masinio vartojimo poveikį individui bei kolektyvinei tapatybei. Nuo 2005 m. šis diskursas jau buvo tapęs pastebima Lietuvos viešojo ir akademinio lauko dalimi.
LTMKS parodai 2001 m. sukurtas ir ant reklaminio stendo Gedimino prospekte eksponuotas Juozo Laivio plakatas gali būti laikomas ankstyvu vartojimo kultūros ir jos kritikos pavyzdžiu Lietuvos šiuolaikiniame mene. Kūrinio fone aiškiai vaizduojamos brūkšninio kodo linijos, ant kurių komponuojamas istorinis XV a. Lietuvos žemėlapis. Šis darbas buvo sukurtas netrukus po autoriaus studijų Vilniaus dailės akademijoje baigimo ir pristatytas vienoje pirmųjų grupinių parodų, kuriose jis dalyvavo jau kaip savarankiškas kūrėjas. Tai taip pat vienas pirmųjų autoriaus kūrinių, sulaukusių žiniasklaidos dėmesio. Nors būtų pernelyg drąsu teigti, kad būtent šis darbas nulėmė autoriaus žinomumą Lietuvos meno lauke, jo autobiografinė reikšmė neabejotina.
Kūrinys priklauso Kleopo draugijai, yra moteriškos lyties, skaitomas vyriausiu poakademinio laikotarpio kūriniu, priklauso piešinių sekcijos koliažių poskyriui, autorius jį būtų linkęs parduoti, kad kūrinys apie vartotojiškumą būtų toliau vartojamas. Ir pats savarankiškai dalyvautų vartojimo procesuose.
2019 m. parodoje Vilniaus kontekstai, maždaug toje pačioje Gedimino prospekto vietoje, kur prieš aštuoniolika metų buvo eksponuotas minėtasis plakatas, ant reklaminio stendo buvo pristatytas Juozo Laivio eilėraštis iš rugpjūčio 3 rinkinio. Ši lokacija pasirinkta sąmoningai, atsižvelgiant į ankstesnio kūrinio eksponavimo kontekstą. Autorius šį darbą traktuoja kaip savotišką posprodukcijos formą – ankstesnio kūrinio, jo vietos ir aplinkybių tęsinį bei permąstymą naujomis kultūrinėmis sąlygomis. Galimai po dvidešimt penkerių metų aprašant šį kurinį bus galima paminėti ir daugiau tais metais prasidėjusių ir ateityje atsiskleidusių socialinių procesų.
2026 06 22
