2003
objektas
Kleopo draugijos kolekcija
„Kaukolė“ – vienas svarbiausių ankstyvojo poakademinio laikotarpio Juozo Laivio kūrinių, pirmą kartą eksponuotas dviejose autoriaus personalinėse parodose 2004 metais. Kūrinio pagrindą sudaro nedidelis tapybos darbas, kurį sukūrė grafikas Jonas Žebelis.
2003 metais Laivys paprašė Jono Žebelio padovanoti jam šį paveikslą. Pats autorius tuo metu teigė, kad darbas dar nėra baigtas ir ketina jį toliau tapyti. Tačiau Laivio prašymas pakeitė kūrinio likimą. Paveikslas buvo padovanotas toks, koks tuo metu buvo, ir daugiau nebebuvo tęsiamas. Tokiu būdu sustabdytas kito menininko kūrybinis procesas tapo pagrindiniu Juozo Laivio kūriniu.
Šiame darbe svarbiausias ne pats kaukolės atvaizdas, o momentas, kuriame kūrinys buvo sustabdytas. Laivio intervencija beveik nematoma – jis nieko nepiešia, nieko nenuima ir nieko neprideda. Vienintelis veiksmas yra pasakymas, kad dabar jau gana. Būtent ši minimali intervencija pakeičia objekto statusą. Nutrauktas tapybos procesas tampa savarankišku meniniu įvykiu.
Retrospektyviai žvelgiant, „Kaukolė“ žymi vieną ankstyviausių kūrinių, kuriuose Laivys kūrybos sustabdymą suvokia kaip kūrybinį metodą. Vėlesnėje praktikoje ši strategija pasirodys įvairiomis formomis, o radikaliausią pavidalą įgaus 2015 metais, autoriui viešai suspendavus savo kūrybinę veiklą keturiolikai metų. Šia prasme „Kaukolė“ tampa ne tik ankstyvu eksperimentu, bet ir nuoseklios meninės logikos pradžia.
Kūrinys taip pat atskleidžia kitą Juozo Laivio kūrybai būdingą bruožą – darbą su kitų autorių kūriniais ne juos perdirbant, o keičiant jų egzistavimo aplinkybes. Čia kūrinys gimsta ne tapant paveikslą, bet sustabdant jo tapsmą. Todėl tikrasis meno objektas yra ne kaukolės vaizdas, o pats sprendimas, nulėmęs, kad šis vaizdas daugiau niekada nepasikeis.
Kūrinys priklauso Kleopo draugijai. Skirtingai nei daugelio kitų šio laikotarpio darbų, autorius jo nėra linkęs nei parduoti, nei dovanoti, nei laidoti Meno kūrinių kapinėse, nei pamiršti. „Kaukolė“ priskiriama tai nedidelei kūrinių grupei, kurią autorius yra apsisprendęs išsaugoti šeimos archyve.
