Degtukų skrybėlė
2001
ready-made objektas
Kleopo draugijos kolekcija
„Degtukų skrybėlė“ buvo sukurta paskutiniais studijų Vilniaus dailės akademijoje metais ir pirmą kartą parodyta kartu su darbais „Variklis ir kaulas“ bei „Liniuotė perbrėžta kita liniuote“. Visi trys objektai eksponuoti ant atskirų tuščių spintelių su pravertomis durelėmis, sustatytų ant pilkos kiliminės dangos. Nors šiandien tokią ekspoziciją būtų galima vadinti instaliacija, pats autorius šio termino nevartoja. Kūriniai buvo susiję ne bendra tema ar siužetu, bet bendra rodymo situacija ir vienoda eksponavimo logika.
Pats objektas itin paprastas – į pilką skrybėlę pripilta degtukų. Šis minimalus veiksmas ir sudaro visą kūrinį. Skrybėlė, skirta vienai žmogaus galvai, pripildoma daugybės degtukų su vadinamosiomis sieros galvutėmis. Autorius prisimena, kad tuo metu jį galėjo dominti kalbinis santykis tarp galvos ir galvutės, tačiau šiandien jis nebenorėtų šios minties paversti galutiniu kūrinio paaiškinimu.
Prisimindamas ankstyvąją kūrybą Laivys pripažįsta, kad šis darbas greičiausiai ir buvo sumanytas kaip kūrinys be aiškiai apibrėžtos koncepcijos. Objektas sąmoningai palieka interpretacijos lauką atvirą, atsisakydamas vienos teisingos reikšmės. Tokia pozicija ankstyvojoje autoriaus kūryboje pasitaiko retai, tačiau būtent todėl šis darbas išlieka sunkiai iššifruojamas.
Šiandien kūrinys laikomas dingusiu. Autorius yra ne kartą minėjęs, kad greičiausiai būtų linkęs jį simboliškai palaidoti Meno kūrinių kapinėse. Tam tikra prasme tai jau įvyko – objektas neišliko, todėl jo egzistavimą liudija tik dokumentacija ir atmintis.
Vis dėlto tai, kad šiandien „Degtukų skrybėlė“ neturi aiškių atitikmenų vėlesnėje autoriaus kūryboje, dar nereiškia, jog jos istorija baigėsi. Žvelgiant į visą Juozo Laivio kūrybos raidą, ne kartą paaiškėjo, kad ankstyvieji motyvai po daugelio metų netikėtai sugrįžta kitais pavidalais, dažnai net pačiam autoriui to nesiekiant. Todėl neatmestina galimybė, kad ir šis kūrinys dar pasirodys tarsi fantomas – ne kaip pakartotas objektas, bet kaip naujame darbe netikėtai atpažįstama idėja. Galbūt tam prireiks dar kelerių metų, o gal jis sugrįš tik 2028-aisiais ar dar vėliau. Tokia galimybė šiam kūriniui atrodo kur kas artimesnė nei galutinis jo paaiškinimas.
