2002
instaliacija
Kleopo draugijos kolekcija
2002 metais, dalyvaudamas Lietuvos dailininkų sąjungos organizuotame tarptautiniame plenere „Kitoks peizažas“ Palangoje, Juozas Laivys buvo pakviestas skaityti paskaitos Kauno lengvosios pramonės ir paslaugų verslo mokyklos Palangos kurorto verslo skyriaus studentams. Paskaita vadinosi „Apie kultūros sampratą“ ir šiandien gali būti laikoma pirmuoju autoriaus pedagoginės veiklos epizodu.
Tuo metu tai buvo vienkartinis įvykis, neturėjęs aiškesnių tęstinumo ženklų. Tik gerokai vėliau Laivys pradėjo dėstyti Vilniaus dailės akademijoje, o pedagoginė praktika tapo svarbia jo profesinės veiklos dalimi. Žvelgiant retrospektyviai, pirmoji vieša paskaita įgauna simbolinę reikšmę – ji žymi pradžią kelio, kuriame meninė ir pedagoginė veiklos pamažu ima persidengti.
Po paskaitos autorius sukūrė vieną iš keturių plenero parodai skirtų kūrinių. Instaliaciją sudarė kasetinis grotuvas, kurio ausinės buvo įdėtos į dvi stiklines. Įprastai individualiam klausymuisi skirtas garsas tokiu būdu buvo sustiprintas ir tapo girdimas aplinkiniams. Minimalia intervencija privatus klausymosi veiksmas buvo paverstas kolektyvine patirtimi.
Kūrinys tyrinėja ne garso technologiją, bet jos socialinę funkciją. Ausinės paprastai izoliuoja klausytoją nuo aplinkos, o stiklinės panaikina šią ribą – asmeniniam naudojimui skirtas įrenginys ima veikti kaip viešo transliavimo priemonė. Tokiu būdu pakinta ne pats garsas, bet jo klausymosi situacija.
Žvelgiant iš šiandienos perspektyvos, instaliacija netikėtai susisieja ir su pačia paskaita. Abu veiksmai kalba apie tą patį principą – individualios patirties pavertimą viešu dalijimusi. Vienu atveju dalijamasi mintimis, kitu – garsu. Todėl paskaita ir instaliacija gali būti suvokiamos kaip dvi to paties kūrybinio sumanymo dalys.
Retrospektyviai šis ryšys įgauna ir platesnį kontekstą. Praėjus beveik dviem dešimtmečiams autorius, rengdamas podoktorantūros projekto paraišką Lietuvos mokslo tarybai, bandė pagrįsti prielaidą, kad tam tikrais atvejais meninė ir pedagoginė praktikos gali būti suprantamos kaip viena kitą papildančios kūrybinės veiklos formos. Nors ši pozicija nebuvo priimta, ankstyvasis kūrinys „Ausinės stiklinėje“ leidžia manyti, kad toks mąstymo būdas autoriaus praktikoje buvo atsiradęs gerokai anksčiau, nei buvo suformuluotas teoriškai.
Kūrinys priklauso Kleopo draugijos instaliacijų sekcijai. Pagal autoriaus taikomą Penkių P klasifikaciją jis priskiriamas kūriniams, kuriuos autorius yra linkęs pamiršti.
