Foto objektas
Kleopo draugijos kolekcija
„Negatyvas medinėje lėkštutėje“ – vienas ankstyvųjų Juozo Laivio objektų, sukurtas pirmajai personalinei parodai galerijoje „Arka“. Kūrinį sudaro paprasta lėkštutė, kurioje padėtas smulkiai sukarpytas fotografinis negatyvas. Minimali intervencija pakeičia įprastą fotografijos paskirtį – vietoj vaizdo atsiranda pats jo neįmanomumas.
Fotografija tradiciškai suvokiama kaip priemonė vaizdui išsaugoti ir dauginti. Šiame kūrinyje vyksta priešingas procesas. Negatyvas, kuris paprastai skirtas reprodukcijai, sąmoningai sunaikinamas kaip reprodukcijos priemonė. Vaizdas nepradingsta visiškai – jis lieka egzistuoti tik kaip galimybė, kurios jau nebeįmanoma įgyvendinti.
Todėl kūrinys kalba ne apie fotografiją kaip atvaizdą, bet apie fotografiją kaip medžiagą. Svarbus tampa ne tai, kas kadaise buvo nufotografuota, o pats negatyvo buvimas kitu pavidalu. Kas buvo užfiksuota šiame kadre, šiandien galima tik spėlioti. Sukarpytas negatyvas liudija ne konkretaus vaizdo praradimą, bet jo nebegrąžinamumą.
Žvelgiant platesniame Juozo Laivio kūrybos kontekste, šis darbas pratęsia ankstyvą autoriaus domėjimąsi dokumento, kopijos ir originalo santykiu. Vėlesniuose kūriniuose dokumentai, instrukcijos, archyviniai įrašai ar postprodukcijos neretai tampa lygiaverte kūrinio dalimi. Čia, priešingai, sunaikinama pati galimybė dokumentą atkurti. Tai ne fotografijos atsisakymas, bet jos perkėlimas į kitą būvį.
Lėkštutė šioje situacijoje taip pat nėra atsitiktinis objektas. Ji primena indą, skirtą kažkam pateikti. Tačiau vietoje maisto joje atsiduria nebesuvartojamas vaizdas – fotografija, kuri nebegali atlikti savo pirminės funkcijos. Galų gale tai ir savotiškas lingvistinis patiekalas – fotografijos juostelė, sukarpyta juostelėmis.
Kūrinys priklauso Kleopo draugijai. Pagal autoriaus Penkių P klasifikaciją jis priskiriamas palaidojimui skirtiems kūriniams. Šiam darbui simbolinę vietą jau yra paruošęs Meno kūrinių kapinėse pastatytas Remigijaus Treigio paminklas negatyvui.
