2003
objektas
Kleopo draugijos kolekcija
„Pakirpta plunksna“ – ankstyvojo poakademinio laikotarpio Juozo Laivio objektas, sudarytas iš vienos paukščio plunksnos, kurios vienas šonas sąmoningai pakirptas. Kūrinio pavadinimas tiksliai nusako tai, ką žiūrovas mato. Tačiau, kaip dažnai nutinka ankstyvuosiuose autoriaus darbuose, paprastas veiksmas sukuria gerokai platesnį prasmių lauką.
Pakirpta plunksna neišvengiamai sužadina kalbines asociacijas. Posakis „pakirpti sparnus“ lietuvių kalboje reiškia apriboti laisvę, iniciatyvą ar galimybę pakilti. Tikėtina, kad šis posakis kilo iš agrarinės praktikos, kai naminiams paukščiams būdavo pakerpamos sparnų plunksnos, kad jie neišskristų iš kiemo. Taigi minimalus fizinis veiksmas kartu tampa kultūrinės atminties ženklu.
Šiame darbe autorius nesiekia iliustruoti laisvės praradimo ar pateikti vienareikšmės metaforos. Pakanka vieno kirptelėjimo, kad natūralus objektas pakeistų savo statusą ir taptų konceptualiu artefaktu. Kaip ir daugelyje ankstyvųjų Juozo Laivio kūrinių, intervencija beveik nepastebima, tačiau būtent ji leidžia kasdieniam daiktui įgyti naują prasmę.
Įdomų tęsinį kūrinio istorija įgavo 2006 metais, kai „Pakirpta plunksna“ buvo eksponuojama parodoje „Ultima Ratio“ galerijoje „Meno parkas“ Kaune. Organizatoriams paprašius menininko sumokėti už katalogą, kuriame buvo publikuota jo kūrinio reprodukcija, J. Laivys sutiko tai padaryti, tačiau paprašė išduoti mokėjimą patvirtinantį dokumentą. Vėliau šį kvitą autorius ėmė traktuoti kaip dar vieną „Pakirptos plunksnos“ reprodukciją. Tokiu būdu pats administracinis veiksmas tapo kūrinio istorijos dalimi, o finansinis dokumentas – dar viena jo egzistavimo forma.
Retrospektyviai žvelgiant, ši istorija puikiai atskleidžia vieną nuosekliausių Juozo Laivio kūrybos strategijų – meno kūrinys nebūtinai baigiasi objektu. Kartais jis tęsiasi dokumentuose, susirašinėjimuose, kvituose, archyvuose ar kitose, iš pirmo žvilgsnio visai nemeninėse situacijose. Tokiu būdu kūrinio ribos išsiplečia gerokai už fizinio objekto ribų. Autoriaus teigymu kaikurie kūriniai netik gyvena savo gyvenimą bet ir demonstruoja autonomiškos kūrybos apraiškas.
Kūrinys priklauso Kleopo draugijai. Pagal autoriaus Penkių P klasifikaciją jis priskiriamas parduodamiems kūriniams.
