„Draudimo polisas“
2005 m. rugsėjo 24 d. Šiuolaikinio meno centre Vilniuje vykusiame bokso mače „Cisneros vs. Mindaugas Lukošaitis“ menininkas Juozas Laivys dalyvavo ne kaip sportininkas, o kaip Mindaugo Lukošaičio treneris ir patarėjas. Prieš prasidedant rungtynėms Laivys apdraudė Lukošaitį kelionės finansinių nuostolių draudimu. Septynias dienas galiojęs draudimo polisas, kuriame buvo numatytos traumų, invalidumo ir mirties rizikos, vėliau pats tapo meno kūriniu.
Kūrinio pagrindą sudaro konkretus draudimo dokumentas, išduotas Mindaugo Lukošaičio vardu. Tai kasdienio administracinio gyvenimo objektas, tačiau perkeltas į meno lauką jis įgauna kitą reikšmę. Draudimo polisas čia fiksuoja ne tik galimą fizinę riziką, bet ir menininko bei menininko santykį su kūrybiniu bendradarbiavimu, kuriame kūnas tampa tam tikra kūrinio sąlyga.
Kūrinys subtiliai ironizuoja meno rinkos ir institucinio meno gebėjimą vertę susieti su menininko mirtimi. Draudimo dokumente mirties galimybė yra apskaičiuojama ir paverčiama konkrečia pinigine suma, tačiau meno kūrinyje ši logika apverčiama: septynių dienų draudimo polisas, pasibaigus jo galiojimo laikui, tampa neriboto galiojimo kūriniu. Laikinam dokumentui suteikiamas nuolatinis meno kūrinio statusas.
Įdomu tai, kad pats bokso mačas baigėsi lygiosiomis. Todėl kūrinio negalima paprastai perskaityti kaip vienos pusės pergalės ar pralaimėjimo dokumentacijos. Draudimas labiau kalba apie galimą menininko mirtį kūrybos ar, šiuo atveju, kūrybinio bendradarbiavimo procese, o ne apie paties kūrinio mirtį. Kūrinio gyvybingumas čia atsiskleidžia paradoksaliai – jo pirminis administracinis galiojimas yra ribotas, tačiau meninė reikšmė nuo jo galiojimo termino nepriklauso.
Po dešimties metų, 2015-aisiais, Laivys įsteigė „Meno kūrinių kapines“, todėl retrospektyviai šį darbą būtų galima įsivaizduoti ir kaip pasibaigusios garantijos objektą, tinkamą palaidoti. Vis dėlto, tvarkydamas savo archyvą, autorius jį priskyrė prie konceptualių tekstų skyriaus darbų, kuriuos būtų linkęs dovanoti. Šis sprendimas pratęsia kūrinio ironiją: dokumentas, iš pradžių turėjęs ribotą galiojimo laiką ir fiksavęs galimą mirties riziką, pats išlieka kaip neriboto galiojimo kūrinys ar tiesiog dovana draugui.
Kūrinys turi išorinio panašumo su Kleopo draugijos nariu Nr. 161, priklauso bendradarbiavimo klubui, yra gandų kad KD narys Nr. 31 yra jo vyresnis pusbrolis.
