Šiuolaikinė liaudies kūryba Lietuvoje: durų puošimas dekoratyvinėmis vinutėmis
2001
magistro baigiamasis rašto darbas
Kleopo draugijos kolekcija
Šis darbas buvo parengtas kaip privalomoji magistro studijų baigiamojo darbo dalis Vilniaus dailės akademijoje. Jį Juozas Laivys parašė greta diplominio kūrinio „Kelionė“, tačiau abu darbai tarpusavyje beveik nesusiję. Tuo metu akademijoje dar nebuvo įsitvirtinęs reikalavimas, kad teorinis tyrimas tiesiogiai analizuotų baigiamąjį meno kūrinį. Pakako, kad abu darbus vienytų tas pats autorius.
Rašto darbo tema – XX amžiaus pabaigoje Lietuvoje plačiai paplitęs buitinis reiškinys: butų durų apmušimas dirbtine oda ir puošimas dekoratyvinėmis vinutėmis. Tuo metu ši praktika dar buvo laikoma šiuolaikine, tačiau šiandien ji jau beveik išnykusi. Taip pats darbo pavadinimas įgyja paradoksalią reikšmę – tai, kas vienu istoriniu momentu vadinama šiuolaikiška, po dviejų dešimtmečių tampa kultūros istorijos objektu.
Ne mažiau svarbi už tyrimo temą buvo ir paties darbo forma. Parašęs maždaug pusę reikalaujamos apimties, autorius nebežinojo, kaip tekstą tęsti. Todėl antrąją darbo dalį jis suformavo kaip pirmosios veidrodinį atkartojimą – nuo vidurio tekstas kartojamas atvirkštine tvarka, o viršelis atsiranda abiejose darbo pusėse. Toks sprendimas nebuvo vien praktinis būdas pasiekti reikalaujamą apimtį. Jis tapo konceptualia darbo struktūra, atliepiančia pačią tyrimo temą. Kaip durys gali būti atidaromos ir uždaromos iš abiejų pusių, taip ir pats tekstas tampa dvipusiu objektu, neturinčiu vienintelės pradžios ar pabaigos.
Ši forma sukėlė nemažai klausimų baigiamųjų darbų gynimo komisijoje, kuriai vadovavo profesorius Antanas Andrijauskas. Diskusijų kilo ne tik dėl pasirinktos struktūros, bet ir dėl akademinių normų interpretavimo. Nepaisant gausių kalbos klaidų ir netradicinio sprendimo, darbas buvo priimtas, o autoriui leista ginti kūrybinę diplominio darbo dalį.
Darbo atsiradimo aplinkybės taip pat liudija to meto akademinės sistemos savitumą. Darbo vadove tapo Paulina Eglė Pukytė, sutikusi formaliai skolinti savo pavardę prieš pat darbo pridavimą. Panašiomis aplinkybėmis paskutinę akimirką recenzuoti darbą sutiko ir profesorius Kostas Bogdanas. Tokia situacija šiandien vargiai būtų įmanoma, tačiau ji tiksliai atspindi to meto studijų praktiką.
Paradoksalu, bet originalus darbas vėliau dingo iš Vilniaus dailės akademijos Retų spaudinių skyriaus, kuriame buvo saugomas nuo 2001 metų. Jo išnykimo aplinkybės nėra žinomos. Šiandien tai tampa savotišku kūrinio tęsiniu – institucijai sukurtas dokumentas pats pasitraukė iš institucinio archyvo. Išlikusi Kleopo draugijos archyve saugoma kopija tapo vieninteliu šio darbo egzemplioriumi.
Žvelgiant iš šiandienos perspektyvos, šis darbas įgauna papildomą prasmę. Nuo 2021 metų Juozas Laivys Vilniaus dailės akademijos Telšių fakultete dėsto kūrybinį rašymą ir vadovauja magistrantų baigiamiesiems darbams. Taip autorius atsiduria kitoje akademinio proceso pusėje – sistemos, kurios ribas kadaise pats tikrino, dalyvio ir mokytojo vaidmenyje.
Kleopo draugijos archyve saugoma nespalvota darbo kopija. Jo fotografijos vėliau panaudotos studijų laikotarpio koliažuose, o įvadinis tekstas skaitytojams perspausdintas 2021 metais apgintoje autoriaus meno doktorantūros disertacijoje.
