2004
instaliacija
Kleopo draugijos kolekcija
„Vinys“ – vienas iš Juozo Laivio Liono laikotarpio kūrinių, sukurtas 2005 metais rengiant parodą „Antichambre“ Nacionalinėje Liono aukštojoje dailės mokykloje. Tai savotiška trijų autorių kolaboracija, atsiradusi be išankstinio sumanymo ir tik iš dalies sąmoningai.
Prieš įrengiant parodą toje pačioje salėje buvo eksponuojama kita ekspozicija. Jai pasibaigus sienoje liko kelios vinys, ant kurių buvo kabėję ankstesni darbai. Pastebėjęs jas Juozo Laivio bendrakursis Shingo Yoshida ištarė, kad, jo manymu, tai jau yra baigtas meno kūrinys.
Juozas Laivys su šiuo pastebėjimu sutiko, tačiau nusprendė atlikti dar vieną minimalų veiksmą. Jis nukreipė galerijos apšvietimą taip, kad šviesa išryškintų iš sienos kyšančias vinis ir jų metamus šešėlius. Šios beveik nepastebimos intervencijos pakako, kad atsitiktinai likęs ankstesnės parodos fragmentas įgytų naują statusą.
Šio darbo autorystė sąmoningai lieka neapibrėžta. Vienas autorius įkalė vinis, kitas jas atpažino kaip galimą kūrinį, trečias pakeitė jų matymo sąlygas. Kūrinys gimsta ne iš vieno žmogaus sprendimo, bet iš kelių iš pažiūros nereikšmingų veiksmų grandinės. Tokiu būdu autorystė tampa ne individualia nuosavybe, o tam tikra bendros situacijos pasekme.
Retrospektyviai žvelgiant, „Vinys“ pratęsia vieną svarbiausių Juozo Laivio kūrybos strategijų – minimalios intervencijos estetiką. Kaip ir daugelyje ankstyvųjų kūrinių, čia beveik nieko nesukuriama iš naujo. Meninis gestas apsiriboja gebėjimu pastebėti, perkelti dėmesį ir nežymiai pakoreguoti jau egzistuojančią situaciją. Kartais pakanka pakeisti ne objektą, o žvilgsnio kryptį.
Kadangi instaliacija buvo neatsiejama nuo konkrečios vietos, pasibaigus parodai ji nustojo egzistuoti. Iš kūrinio liko tik fotografijos ir prisiminimai, todėl šiandien jis gyvena tik dokumentacijoje.
Kūrinys priklauso Kleopo draugijai. Pagal autoriaus Penkių P klasifikaciją jis priskiriamas kūriniams, kuriuos autorius būtų linkęs pamiršti.
