Storėjanti pora
2006 metais Juozas Laivys pirmą kartą išbandė animacijos galimybes. Pasinaudodamas animacinėje programoje esančia vaizdo plėtimo funkcija, jis sukūrė trumpą animacinį filmą „Storėjanti pora“.
Kūrinio pradžioje matoma iš nugaros apsikabinusi pora, pavaizduota baltame, beveik neutraliame fone. Vaizdui palaipsniui plečiantis, pati pora vis labiau didėja, kol jos figūros galiausiai transformuojasi į peizažą. Baltas fonas taip pat palaipsniui virsta jūros vaizdu. Taip žmogaus figūra ir aplinka susikeičia vietomis: ne erdvė tampa kūrinio fonu, o žmonės patys tampa erdve. Šis paprastas vaizdinis virsmas kartu veikia kaip gana tiesioginė, tačiau atvira metafora apie žmogaus ir aplinkos santykį. Pradžioje atpažįstama pora palaipsniui praranda savo individualų kūniškumą ir tampa kraštovaizdžiu. Asmeninis vaizdas čia nepastebimai pereina į bendresnį, beveik abstraktų erdvės vaizdinį.
Vienas kūrinio kadras 2015 metais buvo panaudotas kaip atskira postprodukcija parodoje. 2026 metais bandydamas peržiūrėti originalų kūrinį, autorius nebesugebėjo atidaryti laikmenos, kurioje buvo išsaugotas animacinis filmas. Todėl Kleopo draugijos archyve šiandien išliko ne pats filmas, o keli jo kadrai, autoriaus prisiminimas ir pagrindinis animacijos principas, pagal kurį kūrinį teoriškai būtų galima rekonstruoti. Šiandien „Storėjanti pora“ egzistuoja šiek tiek paradoksaliai – animacinis filmas, kurio esmė buvo vaizdo plėtimasis, pats susitraukė iki kelių išlikusių kadrų ir prisiminimo apie jį. Kleopo draugijos archyve kūrinys pažymėtas kaip parduodamas.
2026 09 22
