Barborai iš voikiečių gatvės
2006 m. Juozas Laivys parašė eilėraštį, skirtą 1982 m. Vilniaus Vokiečių gatvėje pastatytai Vlado Vildžiūno skulptūrai „Barborai Radvilaitei“. Tekste skulptūra kviečiama pajudėti iš savo vietos ir kartu nueiti į klubą. Kvietimas formuluojamas kaip vienos nakties nuotykis – spontaniškas susitikimas be didesnių įsipareigojimų.
Eilėraštis buvo perskaitytas skulptūrai ir užfiksuotas vaizdo įrašu. Šis įrašas tapo savarankišku kūriniu, kuriame statiškas viešosios erdvės objektas įtraukiamas į fiktyvų veiksmą. Skulptūrai suteikiamas ne tik balsas, bet ir galimybė veikti – palikti jai priskirtą vietą, judėti ir dalyvauti socialiniame gyvenime.
Su šiuo darbu 2010 j. Laivys buvo pakviestas dalyvauti Vankuverio skulptūros bienalės jaunųjų kūrėjų programoje. Dėl susiklosčiusių aplinkybių jis į bienalę neišvyko; nėra tiksliai žinoma, ar vaizdo kūrinys buvo išsiųstas organizatoriams. Tais pačiais metais Vankuverio bienalės vyresniųjų menininkų programoje buvo pristatomas Vladas Vildžiūnas, o joje eksponuota ir ta pati „Barborai Radvilaitei“ skirta skulptūra, tik pagaminta iš nerūdijančio plieno. Šis sutapimas paskatino Laivį sukurti dar vieną eilėraštį. Kuris laikomas pirmojo tąsa ar perprodukcija.
Pirmasis eilėraštis priklauso Kleopo draugijos foto sekcijos video skyriui. Kūrinio statusas čia nėra visiškai stabilus: keičiantis technologijoms ir nykstant vaizdo formato aktualumui, numatyta galimybė jį perkelti į tekstų skyrių. Galima manyti kad archyvavimo procesas yra ne tik techninis, bet ir kūrinio tapatybę formuojantis veiksmas. Iki 2026 m. kūrinys viešai parodytas keturis kartus. 2026 m., tvarkant autoriaus archyvą ir pasitelkus dirbtinio intelekto įrankius, pagal kūrinio tekstą sukurta daina. Taip anksčiau vaizdo įraše užfiksuotas eilėraštis įgijo dar vieną pavidalą – iš vizualinio dokumento virto garsiniu kūriniu. Šis naujas kūrinio etapas taip pat įtrauktas į jo biografija. Nors kūrinys laikomas tarp parduodamų autoriaus darbų jis niekaip ir niekam nepasiduoda. Keičia savo kailį bet neparsiduoda
Žvelgiant retrospektyviai, „Eilėraštis skulptūrai“ gali būti siejamas su vėlesniu Laivio susidomėjimu judančia, vietą keičiančia skulptūra. Nors tiesioginio ryšio tarp šio 2006 m. kūrinio ir 2009–2014 m. sukurto mobilių skulptūrų ciklo nustatyti negalima, eilėraščio siūlymas statiškai skulptūrai pajudėti gali būti vertinamas kaip viena iš ankstyvų šios temos formuluočių. 2009 metais autoriu gimė dukra. Ji pavadinta Barbora. nors pats J. L mano kad tai sutapimas, tačiau visiškai tikėtinas ir pasąmoninio kodo atvejis.
