Lėlių vidus
Siekdamas parodyti, kad net ir serijiniu būdu pagamintos lėlės nėra visiškai vienodos, Juozas Laivys į lėlės Barbės vidų pripylė gipso ir išgavo jos vidinės erdvės atlieją. Tokiu būdu iš pramoniniu būdu pagaminto, iš pirmo žvilgsnio identiško objekto atsirado unikalus egzempliorius – fiziologinis skirtumas, atsirandantis dar gamybos procese liejant plastiką.
Kūrinyje svarbus pats gamybinio proceso atsitiktinumas. Pramoninė gamyba siekia standartizuoti objektą, tačiau net ir tiksliai kontroliuojamame procese išlieka nedideli, ne visada paaiškinami skirtumai. Laivys šį atsitiktinumą perkelia į kūrinio logiką ir paverčia jį savarankišku meninės vertės šaltiniu. Išorėje vienodos lėlės viduje tampa skirtingos.
Vėliau autorius išliejo ir lėlės „Bratz“ biustą, kuris buvo pristatytas parodoje. Abu liejinius Laivys laiko Kleopo draugijos nariais, priklausančiais tam pačiam numeriui. Antrasis objektas čia suvokiamas ne kaip naujas savarankiškas kūrinys, o kaip pirmojo kūrinio postprodukcija – jo tęsinys, atsiradęs pakartojant ir išplečiant pradinę procedūrą.
Šiame darbe galima įžvelgti Laivio kūrybai būdingą įtampą tarp originalo ir kopijos, standartizacijos ir individualumo, išorinio pavidalo ir vidinės struktūros. Lėlė, kaip masinės gamybos objektas, paprastai atpažįstama pagal savo išvaizdą, tačiau čia būtent nematoma jos dalis tampa kūrinio pagrindu. Vidus, kurio įprastai neįmanoma pamatyti ir kuris neturi savarankiškos reprezentacinės funkcijos, įgyja materialų pavidalą.
Kūrinys taip pat gali būti suprantamas kaip savotiška po akademinio laikotarpio Laivio kūrybos refleksija. Menininkas ne tiek kuria naują objektą, kiek aptinka jau egzistuojančiame objekte slypintį skirtumą ir jį išryškina. Šiuo požiūriu kūrinys tampa ne tik lėlės vidinės erdvės dokumentacija, bet ir tyrimu, kaip atsitiktinumas, gamybos procesas ir autoriaus pasirinkimas gali pakeisti įprasto daikto statusą.
Kūrinys yra parduodamas. Esant poreikiui autorius gali atlikti papildomų gipso liejinių. Nors tokią procedūrą iš esmės galėtų pakartoti kiekvienas, pirmasis atliejas išlieka konkretaus veiksmo ir konkretaus laiko dokumentu. Būtent ši aplinkybė suteikia jam savitą vietą Laivio kūrybos kontekste.
2026 10 03
