„Miegmaišis“ — dalyvaujamojo meno pavyzdys, priskiriamas Juozo Laivio akademiniam periodui. Parodos atidarymo metu žiūrovai buvo kviečiami fotografuotis įsisupus į nuo lubų pakabintą miegmaišį, trumpam tampant ne tik kūrinio stebėtojais, bet ir jo turiniu. Šis paprastas veiksmas transformavo ekspozicinę situaciją į savotišką socialinį ritualą, balansavusį tarp studentiško eksperimento, efemeriškos skulptūros ir ankstyvosios dalyvavimo estetikos.
Šiandien sunku atsekti, kur atsidūrė visos anuomet padarytos fotografijos — autorius to nebeatsimena. Todėl kūrinys egzistuoja labiau kaip prisiminimas apie įvykusį veiksmą nei kaip stabilus objektas ar aiškiai apibrėžtas dokumentas. Tokia nublukusi dokumentacija paradoksaliai sustiprina darbo pobūdį: „Miegmaišis“ funkcionuoja kaip laikina situacija, kurios svarbiausia medžiaga tampa ne pats objektas, o trumpalaikis dalyvavimo faktas.
Tam tikrų sąsajų kūrinys turi su 2011 m. vykdyta fotografine akcija prie žalio tanko Salantai miestelyje, kur taip pat buvo fotografuojami visi norintys. Abu darbai, nors nutolę laike, remiasi panašia struktūra. Šiuo darbu autorius pakankamai anksti intuityviai priartėjo prie vėliau plačiau panaudotos reliacinės estetikos modelių, nors pati pirminė forma pakankamai buitiška.
„Miegmaišis“ priklauso Kleopo draugijai. Pats autorius šį kūrinį priskiria darbams, kuriuos norėtų pamiršti, arba prisiminti tik kaip meninės biografijos fragmentą.
