Šaukšto ralis: laikas, susitarimas ir reprodukuojama kasdienybės choreografija
„Šaukšto ralis“ – tai viena ilgiausiai be pertraukos trunkančių konceptualaus ir procesualaus meno akcijų Lietuvoje. Nuo 1999 metų pagal griežtą tarpusavio susitarimą šioje tęstinėje akcijoje dalyvauja menininkai Juozas Laivys ir Vilius Mačiulskis.
Menotyriniu požiūriu šis projektas priskirtinas reliacinės estetikos (angl. relational aesthetics) ir įvietinto laiko (angl. time-based art) praktikoms, kur meno objektu tampa ne fizinis artefaktas, o patys menininkų santykiai, socialinė interakcija ir institucinių rėmų ignoravimas.
Istorinė genezė: nuo buities iki konceptualaus žaidimo
Projekto ištakos siekia praėjusio tūkstantmečio pabaigą, kai abu menininkai, tuo metu dar Vilniaus dailės akademijos (VDA) Skulptūros katedros studentai, kartu nuomojosi butą Vilniuje, Tyzenhauzų g. 10-44. Nusprendus išsikraustyti ir pradėti gyventi atskirai, iškilo buitinė dilema – menininkai niekaip negalėjo pasidalyti vieno abiem patikusio šaukšto, kurio kilmės nė vienas neprisiminė.
Siekdami išspręsti ginčą, jie nusprendė pasitelkti XX a. pabaigos mokyklinę subkultūrą – populiarų languoto popieriaus sąsiuvinio žaidimą „Ralis“. Laikotarpiu, kai dar nebuvo išvystytos skaitmeninės technologijos, kompiuteriniai žaidimai ar socialiniai tinklai, šis analoginis laiko praleidimo būdas reikalavo griežtos strategijos:
Trasa nupaišoma ant sąsiuvinio lapo langeliais.
Lenktynės vyksta naudojant skirtingų spalvų rašiklius.
Greitis reguliuojamas matematinėmis proporcijomis (judama per 1, 2, 4, 6 ar 8 langelius; kiekvienu ėjimu greitį galima padidinti arba sulėtinti tik per du langelius).
Svarbiausia taisyklė – neatsitrenkti į trasos sienas. Atsitrenkus judėjimas pradedamas iš naujo (nuo 1 langelio), o po trijų iškritimų iš trasos fiksuojamas pralaimėjimas.
Efemeriška akcijos struktūra ir kasdienybės trikdžiai
Pirmasis ralis dėl šaukšto įvyko 1999 metų pavasarį. Jį laimėjus V. Mačiulskiui, J. Laivys pasiūlė revanšą po metų. Taip gimė kasmetinis susitarimas: kiekvienų metų kovo 9 dieną menininkai susitinka sužaisti naujos partijos kam priklausys šaukštas. Tais metais šaukštą saugantis menininkas privalo paskambinti kolegai ir pranešti susitikimo vietą, o pralaimėjusysis įpareigojamas susitikimo metu nupaišyti naują ralio trasą.
Šis procesas nenutrūkstamai tęsiasi jau daugiau nei 26 metus. Akcija dažniausiai infiltruojama į viešąsias Vilniaus erdves – kavines, kur žaidimas vyksta stebint atsitiktiniams žiūrovams (nors pati publika kūrinio struktūrai nėra esminė). Tarpsniuose tarp kasmetinių pravažiavimų šaukštas migruoja iš vienų namų į kitus, įgydamas klajojančio objekto statusą.
Per daugiau nei ketvirtį amžiaus akcijos istorija apaugo instituciniais ir buitiniais kuriozais:
Kasdienybės absorbcija: Vieną kartą žaidžiant kavinėje, azarto pagauta padavėja supainiojo meno objektą su įstaigos inventoriumi ir jį tiesiog nurinko nuo stalo.
Rinkos atmetimas: Vienais metais menininkai svarstė projektą užbaigti ir institucionalizuoti, pasiūlydami jį vienai komercinei galerijai. Visgi galerijos atstovams kūrinys nepasirodė komerciškai patrauklus, o pasiūlytos eksponavimo sąlygos netenkino autorių. Rinkos konjunktūros atmetimas paradoksaliai išgelbėjo kūrinį nuo suvartojimo ir leido raliui tęstis laiko tėkmėje.
Menotyrinė interpretacija: laikas kaip medžiaga
„Šaukšto ralyje“ dalyvauja trys pagrindiniai elementai: objektas (šaukštas), struktūra (žaidimas) ir performatyvus paktas (susitarimas). Nors iš pirmo žvilgsnio objektas atrodo banalus ir beprasmis, jis tampa pagrindiniu katalizatoriumi, generuojančiu ilgametį dviejų žmonių buvimą kartu ir atminties fiksavimą. Tikroji šio kūrinio medžiaga yra nesustabdomai judantis laikas.
Šis projektas taip pat atveria įdomią perspektyvą į paties Juozo Laivio kūrybinę biografiją. Kaip žinoma, J. Laivys 2015 m. priėmė radikalų sprendimą 14-kai metų sustabdyti savo individualią autorinę gamybą. Tačiau „Šaukšto ralis“ įrodo, kad menininkas negalėjo (ir nesiekė) suspenduoti dialogu grįsto bendradarbiavimo. Individualaus kūrybinio proceso suspendavimas nenutraukė šios akcijos ji išliko gyva kaip metraštinis, neindividualus gestas – kasmetinis studijų laiko draugų susitikimas prie languoto lapo.
Institucinė klasifikacija pagal „Kleopo draugiją“
Šiuo metu „Šaukšto ralis“ (tiksliau – pravažiuotų trasų ir sužaistų partijų dokumentacija ir kelios foto) yra įtrauktas į „Kleopo draugijos“ registrą ir yra valdomas pagal specifinę šios organizacijos nomenklatūrą:
Identitetas: Kūriniui priskirta vyriška lytis, jis formaliai priklauso menininko „akademiniam periodui“ nors ir nėra labai akademiškas.
Klasifikacijos paradoksas: Kažkada per klaidą priskirtas Piešimo sekcijai, kūrinys išlaiko konceptualų universalumą. Įdomus lingvistinis : dvi raidės „A“ kūrinio pavadinime („Šaukšto ralis“) nepasikeistų ir neprarastų savo pozicijų, net jei šis darbas administraciškai būtų perkeltas į Akcijų sekciją.
Autoriaus statusas: Remiantis vidine organizacijos P5 taisykle, autorius yra linkęs šį kūrinį pasilikti savo dispozicijoje, taip galutinai apsaugodamas jį nuo prekinio meno rinkos pasisavinimo.
