92.Piliečio balsas

Piliečio balsas
2003
Konceptualių tekstų skyrius
Kleopo draugijos kolekcija

Piliečio balsas“ – ankstyvojo poakademinio laikotarpio Juozo Laivio objektas, atsiradęs 2003 metų gegužės 10–11 dienomis vykusio Lietuvos referendumo dėl narystės Europos Sąjungoje metu. Referendumo biuletenis, užuot tapęs rinkimų procedūros dalimi, buvo sąmoningai išsineštas iš balsavimo vietos ir išsaugotas kaip meno kūrinys.

Šio darbo išeities taškas buvo paprastas svarstymas. Menininkui pasirodė, kad referendumo siūlomas pasirinkimas – „taip“ arba „ne“ – pernelyg kategoriškas. Užuot pasirinkęs vieną iš dviejų galimų atsakymų, jis pasirinko trečiąjį variantą – balsą pasilikti sau. Taip balsavimo biuletenis neteko savo pirminės funkcijos ir tapo asmeninio apsisprendimo dokumentu.

2003 metais lapkričio mėnesį kūrinys buvo įrėmintas ir eksponuotas grupinėje parodoje „2-SHOW“ Šiuolaikinio meno centre Vilniuje. Tuo metu pats biuletenio išsinešimo faktas teisiniu požiūriu egzistavo savotiškoje pilkojoje zonoje. Tik vėliau Lietuvos administracinė teisė buvo papildyta aiškiomis nuostatomis, numatančiomis atsakomybę už rinkimų biuletenio išsinešimą iš balsavimo vietos. Dėl šios priežasties kūrinys šiandien įgauna papildomą istorinį sluoksnį – jis liudija ne tik konkretų autoriaus veiksmą, bet ir tam tikrą trumpą laikotarpį, kai toks gestas dar buvo įmanomas.

Šis aspektas būdingas ne vienam Juozo Laivio darbui. Kai kurie kūriniai gali atsirasti tik labai konkrečiomis aplinkybėmis, o pasikeitus įstatymams, institucinei tvarkai ar socialiniam kontekstui tampa nebeatkartojami. Tokiais atvejais pats laikas tampa ne tik kūrinio fonu, bet ir viena svarbiausių jo medžiagų.

Retrospektyviai žvelgiant, „Piliečio balsas“ pratęsia autoriaus domėjimąsi dokumentų statusu ir jų transformacija į meno objektus. Kaip ir vėlesniuose darbuose, čia svarbus ne dokumento turinys, o jo buvimo aplinkybės, pasirinkimas jį išsaugoti ir naujas kontekstas, kuriame jis pradedamas skaityti.

Kūrinys priklauso Kleopo draugijos tekstų sekcijai. Pagal autoriaus Penkių P klasifikaciją jis priskiriamas kūriniams, kuriuos autorius yra linkęs pasilikti. Tai vienas iš nedaugelio darbų, išlaikęs ne tik konceptualią, bet ir asmeninę vertę – kaip konkretaus istorinio momento, pilietinio pasirinkimo ir nepakartojamų aplinkybių liudijimas.

  

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Į viršų