Iš pirmo žvilgsnio kūrinio pavadinimas atrodo tiesmukas ir lengvai perskaitomas. Jį ar jis iliustruojamas objektu kurį sudaro originalus Lenino galvos bareljefas, ant kurio galvos pritvirtintas ledų vafliukas. Tačiau šis paprastas derinys greitai išsiskleidžia į platesnį asociacijų lauką. Vafliukas gali būti suvokiamas kaip ledų puodelis ar raguolis, tačiau dėl savo pozicijos jis taip pat primena amerikietišką gimtadienio šventės kepuraitę, o žvelgiant į visą siluetą – net vienaragio ragą. Objektas balansuoja tarp buitinio atpažįstamumo, vaikiško absurdo ir simbolinės transformacijos.
Pavadinimas veikia panašiu principu. Le nino le dai skamba tarsi fonetinis žaidimas, kuriame girdisi įvairios kalbinės nuotrupos, nuorodos ir prasminiai persidengimai. Žodžių seka neturi vienos stabilios reikšmės – ji veikiau kuria ritmą, asociacijas ir lengvą semantinį slydimą. Šis kalbinis neapibrėžtumas dera su paties objekto vizualine logika.
Nors kūrinys neišvengiamai turi politinį foną, jis nėra tiesiogiai orientuotas į deklaratyvų pareiškimą. Darbas sukurtas praėjus dešimtmečiui po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, kai sovietinės simbolikos atmintis dar buvo gyva kasdienėje patirtyje. Leninas – revoliucijos lyderis ir buvusios ideologinės sistemos ikona – čia pasirodo jau nebe kaip galios ženklas, bet kaip kultūrinė atlieja ar liekana, perkelta į visiškai kitą simbolių ir asociacijų sistemą. Vis dėlto pats jo atpažįstamumas byloja apie nebeegzistuojančią praeitį, kai mokyklų kabinetuose, įstaigose ar viešose erdvėse revoliucijos vado atvaizdai buvo beveik savaime suprantama vizualinės aplinkos dalis.
Kūrinys priklauso Kleopo draugijai yra „vyriškosios lyties“. Archyvuose jis saugomas be vaflinio puodelio, kuris prireikus visada gali būti vėl pritvirtinamas – nors per daugiau nei ketvirtį amžiaus tokio poreikio taip ir neatsirado. Autorius yra užsiminęs, kad kūrinį mieliau palaidotų nei restauruotų. Galbūt todėl, kad, jo paties žodžiais tariant, jis jau seniai miręs 2000 anųjų ledai jau ištirpo arba buvo suvalgyti.
Kadangi šiame akademinio periodo kūrinio pavadinime jaučiamas prasminis žodžių išskaidymas šis kūrinys puikiai sutaria ir bendrauja su kitais į žodines prasmes polinkį turinčiais Kleopo draugijos nariais. 126.Barborai iš vokiečių gatvės, 143.KPR Parodų rūmai, 146.Štefi Graf, 251.Mon tan dun.
Kūrinys sukurtas 2000 metais kai dar negaliojo draudimas rodyti komunistinius simbolius, šioje svetainėje jis rodomas kaip archyvinis parodos artefaktas nepažeidžiant 2008 m. birželio 17 d. Lietuvoje įsigaliojo įstatymo. Kurinio rodymas atliekamas akademinio tyrimo tikslais.
