2002
objektas
Kleopo draugijos kolekcija
„Juodas ąžuolas ant baltų svarstyklių“ – vienas ankstyvųjų Juozo Laivio objektų, sukurtų jau baigus studijas. Kūrinį sudaro baltos buitinės svarstyklės, ant kurių padėtas nedidelis juodo ąžuolo gabalas. Objektas beveik neturi kompozicinių elementų – jo esmę sudaro medžiagos buvimas ir jos pasvėrimo veiksmas.
Darbas kalba apie vertę, kuri nėra išreiškiama piniginiais vienetais. Čia svarbus ne medienos retumas ar rinkos kaina, bet jos svoris. Trys šimtai gramų juodo ąžuolo tėra trys šimtai gramų juodo ąžuolo. Svarstyklės nesiūlo jo įkainoti – jos tik leidžia konstatuoti jo buvimą.
Autorius nesiekia šios medžiagos paversti skulptūra ar dekoratyviniu objektu. Mediena paliekama pirminėje, potencialioje būsenoje – tokioje, iš kurios galėtų atsirasti begalė skirtingų formų, tačiau neatsiranda nė viena. Šia prasme eksponuojama ne baigta forma, o jos galimybė.
Pats svėrimo veiksmas čia tampa konceptualiu gestu. Jis siūlo permąstyti vaizduojamojo meno sampratą, kurioje vertė dažniausiai siejama su autoriaus atliktu darbu, meistryste ar transformuota medžiaga. Šiame kūrinyje beveik niekas nėra transformuojama. Galbūt ir nieko neišdrožti gali būti kūrybinis sprendimas.
Žvelgiant iš šiandienos perspektyvos, šis objektas netikėtai susisieja su vėlesniais Juozo Laivio kūriniais, kuriuose vis didesnę reikšmę įgauna ne veiksmo rezultatas, o pats jo atsisakymas. Ypač ryški ši sąsaja su 2015 metais pradėtu kūrybos sustabdymo laikotarpiu, kuriame nekūrimas pristatomas kaip savarankiška meninės praktikos forma. Nors 2002 metais toks ryšys dar nebuvo įvardytas, „Juodas ąžuolas ant baltų svarstyklių“ leidžia matyti ankstyvas šios laikysenos užuomazgas.
Kūrinys priklauso Kleopo draugijos objektų sekcijai. Pagal autoriaus Penkių P klasifikaciją jis priskiriamas palaidojimui skirtiems kūriniams. Be didelių lūkesčių šis kūrinys turi taip pat tam tikrų sąsajų su kitu Kleopo draugijos nariu Nr. 6 Lukiškių aikštė
