Tapati
2003 · objektas · Kleopo draugijos kolekcija
„Tapati“ – ankstyvojo poakademinio laikotarpio Juozo Laivio objektas, sudarytas iš dviejų greta eksponuojamų dekoratyvinių skulptūrėlių. Viena jų yra įsigytas originalus ir nepakeistas objektas, kita – tokia pati figūrėlė, kurios drabužių klostės, batai, šukuosena ir kitos paviršiaus detalės nušlifuotos taip, kad abi skulptūrėlės, nors ir atlietos pagal tą patį šabloną, taptų tik iš dalies panašios viena į kitą.
Šis paprastas veiksmas sukuria paradoksalią situaciją. Kuo ilgiau žiūrima į figūrėles, tuo labiau išryškėja klausimas, kuri jų yra originalesnė. Viena yra gamyklinis objektas, kita – jau autoriaus transformuotas daiktas. Viena egzistuoja kaip kopija, kita – kaip tos kopijos perdirbinys. Atsakymo, kuri iš jų „tikresnė“, kūrinys nepateikia.
Pavadinimas „Tapati“ taip pat nėra vienareikšmis. Jis nereiškia, kad objektai yra vienodi. Veikiau jis nurodo į nuolatinį bandymą tapatybę pasiekti ar visais įmanomais būdais išlaikyti. Tokiose varžytuvėse skirtumai niekur nedingsta – jie tik persikelia į kitą lygmenį. Todėl kūrinys kalba ne apie identiškumą, o apie tapatumo ribas.
Retrospektyviai žvelgiant, šiame darbe jau ryškėja viena vėlesnei Juozo Laivio kūrybai būdingų temų – originalo, kopijos ir autoriaus statuso permąstymas. Dokumentai, archyvai, pakartojimai, kūrinių versijos, biografijos fragmentai ar kitų autorių darbų perrėminimas vėlesnėje praktikoje nuolat grįš kaip būdai klausti, kas iš tiesų yra originalu. „Tapati“ šį klausimą užduoda bene paprasčiausia įmanoma forma – padėdama du beveik vienodus daiktus vieną šalia kito.
Kaip ir daugelyje ankstyvųjų Laivio kūrinių, atsakymas čia nėra svarbiausias. Svarbesnis pats žaidimas, kuriame žiūrovas kviečiamas nuolat lyginti, abejoti ir ieškoti skirtumų ten, kur jie atrodo akivaizdūs, bet kartu pasirodo esantys sunkiai apibrėžiami.
Kūrinys priklauso Kleopo draugijai. Pagal autoriaus Penkių P klasifikaciją jis priskiriamas kūriniams, kuriuos autorius būtų linkęs pamiršti.
Trumpas komentaras; Labiausiai man patinka paskutinio sakinio poslinkis nuo „ten, kur jų beveik nebėra“ į „ten, kur jie atrodo akivaizdūs, bet kartu pasirodo esantys sunkiai apibrėžiami“. Tai daug tiksliau atitinka tavo pakeistą kūrinio logiką: skirtumai čia ne išnykę, o kaip tik matomi, tačiau jų reikšmė lieka neaiški.
Ir dar viena smulki, bet svarbi detalė: dabar pavadinimas „Tapati“ veikia labai stipriai. Abi figūrėlės yra moteriškos, todėl žodis „tapati“ tampa ne tik abstrakčia sąvoka, bet ir konkrečia kalbine nuoroda į pačius objektus. Tai subtilus sluoksnis, kurio nereikia aiškinti – jis tiesiog tyliai veikia tekste.
Šis Kleopo draugijos narys draugauja su kūriniu nr. 72 ir nr.217.
